Atsargiai! Pradedantysis bitininkas

atsargiai pradedantysis bitininkas

Bitininkystė – dalykas rimtas. O dar rimtesniu ji tampa, kai bitininkauti imasi bites tik iš tolo matęs naujokas.  Visgi, bitininku būti juk taip romantiška – saulėlydžiai ir saulėtekiai gamtoje, aplink dūzgia bitės, kvaksi varlės… O kur dar medaus saldumas ir aromatas. Na, jei jau sugundėme Jus pradėti bitininkauti, mielai pratęsime romantišką pokalbį apie tai, ko reikia norint sklandžiai pradėti ir tęsti savo draugystę su bitėmis.

Bitininkas be įrankių – kaip batsiuvys be batų

Jei užsiimsite rimta bitininkyste, o ne tik laipiosite po dreves ir vagiliausite iš laukinių bičių medų, pravartu būtų turėti keletą įrankių sklandesniam darbui. Ko gero svarbiausias bitininko įrankis – avilys bei rėmai su įrėmintomis vaško plokštelėmis, apie kurių gamybą rašėme praėjusio mėnesio numeryje, tad šiame aptarsime kitus ne ką mažiau svarbius įrankius, kurių taip lengvai nepasigaminsite, tačiau visada įsigysite bitininkystės parduotuvėse. Taip taip, Jūs ką tik sužinojote, jog yra ne tik žūklės, bet ir bitininkystės parduotuvių. O gal net turite vieną visai šalia Jūsų. Taigi, bitininkavimo pradžiai Jums prireiks šluotelės ir kalto – bičių karaliaus skeptro ir kalavijo. Valdykite su šiais įrankiais avilį atsakingai: šluotele nušluokite bitutes nuo korių ar nuo avilio sienų, kad nė vienas pavaldinys nebūtų sužeistas nelygioje kovoje; kaltu darbuokitės tvirtai ir užtikrintai atskirdami rėmelius nuo avilio, pralaisvindami bičių užpikiuotus tarpus ir išimdami rėmelius be nereikalingo žemės drebėjimo sukelto chaoso avilyje.bitininko įrankiai

Kaip karalių atpažįstame iš karūnos ir jo apsiausto, taip ir bitėms reikia karaliaus regalijų, kad savo šeimininką atpažintų ir geruoju priimtų bei išlydėtų. Nuo senovės su bitėmis pasisveikinama dūmas. Kaip? Galite sukurti didžiulį laužą šalia avilių ir mosuodami rankomis pūsti dūmus bičių link, arba įsigyti dar vieną bitininko įrankį – dūminę ir tai daryti kur kas paprasčiau. Į dūminę įdėjus sauso medžio ir jį uždegus, per specialią angą dūminėje dumpliuojant turėsite užtektinai dūmų ir nereikės sudeginti pusės malkinės dėl vieno žvilgsnio avilin. Tačiau, kad ir kaip gražiai dūmindamas su bitėmis pasisveikini, būna, kad šios, ne tuo sparnu iš avilio išskridusios, taikosi įžnybti savo geluonimi, todėl pradedant bitininkauti pravartu turėti bitininko rūbus – lyg karaliaus apsiaustą su karūna. Tik karūna čia be brangakmenių  ir gerokai per didelė. Kadangi bitės – itin gerai išsilavinę vabzdžiai, pradėjusios perversmą prieš karalių jos puola ten, kur lengviausi apakenkti ir atsisveikinti su šeimininku amžiams – į kūno angas: burną, nosį, ausis. Ir išties, bitei iš vidaus įgėlus į gerklę galima apturėti nemažai bėdos gaudant kiekvieną oro gurkšnį. Va nuo tokių nuotykių ir apsaugo bitininko kombinezonas ir kepurė. Kaip išsirinkti tinkamus – ieškokite patogių rūbų, kurie netrukdytų judėti, tačiau nesivaikykite madų ir geriau pirkite vienu dydžiu didesnę aprangą, mat per aptemptas kelnes bites kuo lengviausiai prakiša savo plonutį geluonį.

          Paskutinis, tačiau ne mažiau reikalingas bitininko atributas – medsukis. Žinoma, galima medų iš korių spausti rankomis, kaip kad vynuoges vynui traiškyti kojomis, tačiau medsukio pagalba tai ne tik efektyviau, bet ir patogiau pačioms bitėms. Medsukyje centrifūgos pagalba išsukus medų, medaus rėmai ir juose nulipdytas korys lieka beveik nepažeisti. Tokius korius mes grąžiname bitėms ir taip sutaupome joms kelias paras darbo statant naujus. Idealu, jei rėmai dedami į tą patį avilį iš kurio jie buvo paimti. Senuosius rėmus bitės išvalo, sulaižo dar likusį medų ir susandėliuoja jį korio viduryje bei pradeda naują medunešį.

Bičių medžioklė

Kur gauti egzotinių gyvūnų? Sakysite, parduotuvėje? Deja, bičių ten nerasite. Ir visa laimė. Bites galite pirkti tik pas selekcija užsiimančius bitininkus, arba susimedžioti jas lauke. Susimedžioti bites gal ir ne lengviausias būdas tapti bitininku, bet koks smagus!

Medžioti bites reikia šiltą dieną iki vidurdienio, kai pats aktyviausias medunešis ir stiprios bičių šeimos pasidalija pusiau. Tada su naująja karaliene išskrenda dalis avilio bičių geresnio gyvenimo ieškoti. Skrenda ir tūpteli ant medžio šakos motinėlę paslėpusios spiečiaus viduryje. Tup tarpu kelios bitės žvalgės keliauja ieškoti šeimai naujų namų. Geriausiu atveju jos ras Jūsų tuščią ir gerai įrengtą avilį ir jame apsistos. Bet, jei nenorite tokios laimės laukti ar neturite laiko, galite, užmatę bičių spiečių, jį pagauti.pirmas medus

Pastebėjus spiečių (o jame kokį nedidelį 30 000 bičių) bites reikia tuč tuojau nuginkluoti, kad jos panorėjusios imtų ir neišskristų – supurkšti jas gausiai vandeniu. Nuo vandens bičių sparneliai sulimpa ir jos kurį laiką negali skristi. Taip Jūsų laimikis niekur nedings, kol ruošite jam spąstus. Pasiruošę spietinę (mažą aviliuką su keliais koriais) į ją keliais judesiais nukrėskite bičių kamuolį. Žinoma, visų bitelių sugaudyti nepavyks, tad galite spietinę per dieną palikti šalia medžio – likusios bitės pačios vakarop suskris pas savo šeimynykštes. Po saulėlydžio savo spietinę galėsite saugiai užsandarinti ir vežtis savo laimikį namų link.

Nenorintiems būti aukštalipiais ir kaip Tarzanas karstytis medžiais, ant kurių turpi bičių spiečius, galite iš anksto į medžius įkelti kelias spietines su bičių medumi ir žolelėmis (labai tinka melisos), kurios skleistų bičių mėgiamą kvapą ir viliotų jas užsukti spietinėn. Kai pats bičių spietimo metas į tokią spietinę, ypač jei šalia yra kitas bitynas ar miškas, naujas bičių spiečius įsikurti gali ir per kelias dienas. Stebėkite spietinę nuolat ir vos pamatysite ten spiečių – vakare užsandarinus angas galėsite jį perkelti pas save.

Turbūt paprasčiausias būdas – nusipirkti iš patikimo bitininko bičių šeimą. Ši šeima jau bus ne tik tvirta, tačiau ir turės šiek tiek maisto atsargų. Dabar parduodamos 6-8 rėmelių bičių šeimos – pakankamai stiprios. Be to, tokiose šeimose jau būna kokybiška paženklinta motinėlė, todėl ją lengvai rasite avilyje bei išvengsite netyčinio jos gyvybės atėmimo. Be to, gaudant bites laukuose galima ir patį kipšiuką pasigauti – pasitaiko labai agresyvių bičių rūšių, kurios nebus labai lengvas grobis pradedant bitininkauti, o taip pat galite parsivežti ir visai nepageidautinų bičių ligų. Jei pirksite skraiduolių šeimą galėsite pagal veislę pasirinkti, kuri Jums priimtinesnė, patogesnė ar suprantamesnė, o, galų gale, gražesnė. Be to, bitininkas Jums suteiks nemažai patarimų nuo ko pradėti ir kaip tapti geru bitininku.

Avilių sodasbičių aviliai

Jei bitininkystė Jums tik hobis ar dar vienas dalykas, ką nusprendėte išbandyti, ko gero, galvojate, jog pradžiai pakaks ir vieno avilio. Visgi, bitininkai pataria turėti bent tris pirmuosius avilius. Ne retai pasitaiko, jog bičių šeimos silpsta ar net numiršta, o turėdami tris avilius galėsite pastiprinti silpnesnę šeimą naujais perais ir ją išsaugoti. Jei patys pagal mūsų aprašymą ir negaminsite avilių, siūlome įsigyti daugiaaukščius avilius. Jie pranašesni už Dadano tipo namelius tuo, jog šeimą galima plėsti iki begalybės vis užkeliant po naują medaus aukštą ant stogo. Be to, bitės kur kas labiau mėgsta lipti viršun, nei plėsti savo korius į šonus, tad daugiaaukščiuose aviliuose prisuksite daugiau medaus bei bitėms sukelsite mažiau streso.

Įkurdinti bites į naujus namelius geriausia vakare, šiltą gegužę ar birželį. Jaunieji bitininkai dažnai varsto avilius, tikrina, ar bitėms viskas gerai, tad jei orai vėsūs jauna šeima gali pasigauti peršalimą ir susilpnėti. Jei bites parsivežėte iš gretimo namo ar nuo gretimo medžio (mažesniu nei 3 km atstumu) būtina jas kelias paras palaikyti tamsoje – taip bitėms stebuklingai ištrinama atmintis ir jos nebandys rasti savo senųjų namų. Po atminties trynimo procedūros supilame bites į avilį ir būtinai jas pamaitiname cukraus sirupu. Kas žino, kiek dienų jos klajojo be maisto ir nežinia, ar rytojus bus giedras ar lietingas. Bitės labai jautrios maisto stygiui, o naujuose namuose maisto atsargų jos turi tik tiek, kiek tilpo jų skrandukuose, tad cukraus sirupas maitintuvėje ant avilio stogo bus jauki įkurtuvių dovana.

Naujai įkurdintos bitės gyvena vienaukščiuose aviliuose. Šis aukštas dar vadinamas lizdiniu, nes jame tūno ir pati motinėlė. Tai neliečiamųjų aukštas, iš kurio nei medus, nei kitas gėris niekada nėra imamas. Kai bitės atrodo sustiprėjusios ir užima daugiau nei pusę aukšto galima, prieš tai uždėjus motinines groteles, ant lizdinio aukšto uždėti dar vieną – medaus aukštą. Šiame aukšte esantį medų galėsite skanauti ir Jūs.

Tai gardumas to medučiošviežias medus

Tik pradėję bitininkauti, ko gero, jau po savaitės kitos norėsite sulaukti šviežio medaus. Patyrę bitininkai pataria neskubėti. Medų ilgam laikymui ir tik iš medaus aukštų galima sukti tada, kai pripildytas beveik visas medaus korys ir užakiuota daugiau nei du trečdaliai akučių. Akučių uždengimas – bičių ženklas, jog medus jau pakankamai subrendęs ir išdžiūvęs, kad galėtų būti laikomas ne vienerius metus. Medų išsukus per anksti teks jį vartoti labai greit, nes jis gali net surūgti.

Jei radote tinkamai užakiuotų korių – sveikiname, netrukus galėsite ragauti savo bitininkystės vaisių!. Jei medų valgysite ne su koriu, prieš dedant rėmus į medsukį būtina juos atakiuoti specialia akiavimo šakute. Tik taip paruošus korį galėsite tinkamai išsukti didžiąją dalį medaus. Išsuktą medų iš medsukio suleiskite į kibirą, perkoškite, kad neliktų bičių pikio ar vaško likučių, supilstykite į stiklainius ir laikykite vėsioje vietoje. Kiek ilgai? Kol panorėsite ko nors gardaus… 😊 Skanaus 😊