Cukrus, bet ne cukrus. Kas?

„Saldu, kaip du medu” – sakydavo mūsų senoliai. Ir jei Jums reikėtų apibūdinti medų, ko gero, pasakytumėte kažką panašaus. Gal tik nedaugelis pradėtų pasakoti apie vasarojančius laukus, žiedų aromatą, lengvą vasarišką vėjelį plaukuose ir bičių sparnelių plazdėjimą bei kitus pojūčius, kurie užplūsta iš tiesų besimėgaujant medumi. Tiesą sakant, aš ir pati prieš gerus metelius kitus nebūčiau nė susimąsčiusi, kiek daug skonių, poskonių, kvapų ir spalvų turi medus. Tad šiandien kviečiu į kelionę ir, kaip sakė Mažvydas: „Imkiet mani ir skaitikiet. Ir tatai skaitidami permanikiet.“

Stebuklinga sudėtis

Medaus sudėtis – unikali. Nėra pasaulyje antro tokio paties stiklainėlio medaus, kaip ir nėra antros tokios bitės, ar antro tokio žmogaus. Pastoviausia meduje – angliavandeniai. Jie sudaro net apie 80% medaus, o kitus 20% išsidalija vanduo, fermentai, vitaminai, mineralai ir kitos stebuklingos sudedamosios dalys. Meduje esančiuose angliavandeniuose sutalpinta apie 350 kcal. Šiek tiek mažiau nei tokiame pačiame kiekyje cukraus. Medus toks saldus, (saldesnis už cukrų), nes didžioji jame esančių cukrų dalis tenka fruktozei (~40 %), kurią pradedame pasisavinti jau ir burnoje. Dar trečdalį angliavandenių sudaro gliukozė ir truputį maltozė bei kiti angliavandeniai. Pagrindinis medaus ir cukraus saldumo skirtumas yra tas, jog medus turi žemesnį glikeminį indeksą, todėl gliukozės kiekis kraujyje „nesivažinės“ linksmaisiais kalneliais taip, kaip vartojant cukrų. Beje, linksmieji kalneliai nepatinka nei mūsų smegenims, nei širdžiai, nei kasai. Tad, jei negalime atsisakyti cukraus, galbūt galime jį pakeisti medumi?

Medų stebuklingu padaro tikrai ne angliavandeniai – už medaus magiškas galias atsakingi tie keli procentai sudėties, kurių mokslininkai iki šiol nesugeba atkartoti. Tada, kai bitės surenka nektarą iš augalų pradedamas sudėtingas jo perdirbimo procesas. Nektare ne tik nutupia dalis žiedadulkių, tačiau jis pats yra maišomas bičių skrandukuose su ten esančiais fermentais bei kitomis veikliosiomis medžiagomis ir tik tada nektaras pilstomas į korių akutes. Po to dar ir vėdinamas. Iki galo nėra ištirta, ką bitės savo skrandukuose padaro su tuo nektaru, kad jis gali išbūti nepakitęs amžių amžius, o žmonės kaip maistą ir vaistą medų vartoja tūkstantmečiais.

Iki šiol meduje atrasta gausybė vitaminų ir mikroelementų, kurių proporcijos skiriasi lyginant skirtingas medaus rūšis, o taip pat nemažai baltymų (daugiausia fermentų). Medaus fermentai atsakingi už kovą su laisvaisiais radikalais ir ląstelių pažaidos mechanizmų stabdymą. Kaip puikus antioksidantas meduje tarnauja viena pagrindinių aminorūgščių – prolinas, kuris padeda ląstelių atsinaujinimo, audinių atstatymo procesams bei kolageno sintezei. Be prolino meduje randama dar 17 žmogui svarbių aminorūgščių.

medaus rūšysDaugelyje rūšių medaus apytiksliai yra keletas miligramų kalcio, fluoro, magnio, fosforo, mažiau nei miligramas vario, geležies, mangano, seleno, cinko ir net 52 mg kalio.  Be mineralų, medus turtingas ir vitaminais. Jame yra apytiksliai 2 mg cholino, pusė miligramo vitamino C, truputis niacino, riboflavino, pantoteno rūgšties, vitamino B6 bei kitų.

Kasdien – po naują rūšį

Pasaulyje suskaičiuojama apie 300 medaus rūšių. 300! Tai reiškia, kad beveik kasdien visus metus galime ragauti vis kito medaus. Įdomu, tiesa? Jei pasiryšite tokiai avantiūrai, štai keletas medaus rūšių, kurias rekomenduoja viso pasaulio ekspertai:

  • Sourwood (Krūminio rūgštūnio) medus ypatingas ne tik savo kaina, bet ir retumu, tad norint paragauti, pirmiausia teks jo susirasti;
  • Regioniai medūs labiausiai vertinami dėl sunkių medaus kopinėjimo sąlygų kalnuose ir autentiško skonio (Tupelo, Leatherwood);
  • Manukos (Šluotinio sėklučio) medus – daugiausiai antibakterinių savubių turintis medus pasaulyje, tiesa, tiek skonis, tiek kaina šiek tiek „kandžiojasi“;
  • Akacijų medus – itin skaidraus skonio ir spalvos medus, kurį, sakoma, pamėgsta net tie, kurie nemėgsta medaus;
  • Grikių medus – pasaulyje pripažintas ir labai vertinamas dėl savo antioksidacinių savybių bei turtingo skonio. Kopinėjamas ir Lietuvoje.

Medus iš viso pasaulio ir panašus, ir skirtingas. Panašiausia jame angliavandenių, vandens kiekis, o štai kitos medžiagos labai skiriasi. Todėl nėra didesnės klaidos, nei sakyti, kad visas medus yra vienodas.  Kuo vertingas vienoks ar kitoks medus galime sužinoti pasidomėję augalais iš kurių jis surinktas: jei augalas padeda esant peršalimui – padės ir medus, jei augalas ramina – nurimti padės ir saldusis nektaras.  Be to, skirtingų rūšių bitės į nektarą taip pat gali įpinti skirtingą kiekį savo gamybos produktų.

Medus iš mūsų „kiemo“

Lietuvos medus – tiesiog puikus. Jis grynas, kokybiškas, autentiškas ir mažai kuo pramoninis. Kad ir kaip keistai skambėtų, tačiau lietuviškas medus pripažįstamas visame pasaulyje. Juk čia bitės dar turi erdvės ir laisvės, laukų ir pievų, ir joms nereikia nuolat atlikti slalomo tarp daugiabučių. Čia žalia, čia žydi, čia medžiai auga ir upės teka. Čia bitėms gera ir tai jos parodo savo gausiu medunešiu bei vertingu medumi. Iš tiesų – čia gera ne tik bitėms.

Lietuvoje populiariausi grikių, pavasario (daugiausia pienių ir sodų), liepų bei miško (lipčiaus) medūs. Rūšinį medų gana sunku surinkti. Tam būtina avilius patalpinti konkretaus augalo žydėjimo plotuose, o tai kelia nemažai galvos skausmo bitininkams. Mat bitės neišdresuosi ir jai neįsakysi kur skristi. Pirmiausia ji aplankys arčiausiai esančius laukus. Tad, jei kalnas neina pas Mahometą, teks Mahometą nugabenti prie kalno.

Vienais vertingiausių laikomi grikių ir liepų medūs. Grikių medus yra sodrios rudos spalvos, stiproko poskonio medus turintis daug antioksidantų ir geležies. Kadangi iš medaus žmogaus organizmas geba pasisavinti beveik visas vertingąsias medžiagas, šis medus itin rekomenduojamas sergant mažakraujyste, stiprinant nervų sistemą. Taip pat jis puikiai tinka visiems, kurie iš medaus tikisi tikro skonio, o ne tik saldumo. Grikių medus tikrai turi turtingą gilų skonį. Liepų medus – priešingai – yra gana švelnaus skonio, šviesus, dažnai kreminės konsistencijos. Tai – bene populiariausias medus Lietuvoje, kurio savybės taip pat žinomos geriausiai: jis ramina, padeda sergant peršalimo, kvėpavimo organų sistemos ligomis, taip pat skatina prakaitavimą, todėl jo padauginti nereikėtų. Liepų medus dėl savo švelnaus skonio labai tinka būti pirmuoju ragaujamu medumi arba pagudravimui su tais, kurie „negali gyventi“ be cukraus.

Medaus degustacijaPrie vertingiausių priskiriamas ir pavasarinis medus. Bitės jį gamina iš sodų ir pievų žiedų nektaro. Jis tampa ypač vertingu, jei pavasariniame meduje vyrauja kiaulpienių nektaras. Tuomet šis medus tampa galingu ginklu kovojant su peršalimo ligomis, nes turi daug antibakterinių savybių. Pavasarinis medus laikomas vienu mažiausiai alergizuojančių, todėl rekomenduojama būtent jį duoti vaikams. Stiprų priešuždegiminį poveikį turi ir lipčiaus medus. Lipčius  – tai augalų sultys, kurios atsiranda „besidarbuojant“ amarams. Jas bitės surenka ir panaudoja taip, kaip ir nektarą. Lipčiaus medus taip pat būna tamsokos spalvos, mat jame gausu ne tik antioksidantų, bet ir įvairių mineralų. Dėl šios priežasties jis priskiriamas stipraus poveikio medui, todėl nereikėtų jo vartoti be saiko, ypač vaikams.

Medaus degustacija

Medaus degustacija yra kur kas įdomesnis užsiėmimas, nei galėtum pagalvoti. Po jos – joks medus nebebus tiesiog medus. Ir jei atvira širdim atsisėdi, ragauji ir įsiklausai, tikrai gali kažkur tolumoje išgirsti plazdančius sparnelius, ošiantį mišką, čirpiančius svirplius, varlių choralą, pajausti saulės spindulius sau ant kaktos ir pasijausti mylimu bei laukiamu. Medus turi tokių galių. Jį ragaudamas tikrai jautiesi truputį labiau namie. Jei ir Tu nori namo, tau reikia tik ramaus kampelio, trupučio laiko, stiklinės (ar net poros) vandens ir kelių skirtingų medaus rūšių. Kaskart, ka laižysi medų – neskubėk. Palaukyk jį burnoje ir leisk maloniai ištirpti. Užsimerk ir pabandyk įsivaizduoti, iš kur atkeliavo šitiek lašų nektaro, kokia šio medaus istorija. Ar bitės skrido per griaustinį, o gal buvo giedra… Jei labai atidžiai klausysi – medus papasakos tau savo istorija ir ką žinosi, gal tą dieną ir Tave aplankys stebuklas…